silpnas

sil̃pnas, -à adj. (4) Š, DŽ, sìlpnas, -à (3) KGr224, Jn, Rtr, Kv, Als, sìlpnas, -a (1); SD113, H, R, Sut, I, N, K, M, L 1. turintis mažai fizinės jėgos; kuris nestiprios sveikatos: Sil̃pnas buvau, bet reikėjo iš jaujos pėdus vilkt, šiaudus varyt lauka Sk. Toks sil̃pnas seniukas veža pieną Žg. Sil̃pnas žmogus negali pakęst nei šalčio, nei šilumos Gs. Jauni tegu sėdie – anie silpnèsniai (iron.) Krž. Aš keturiolika vasarų išganiau bandą, buvau dideliai sìlpna, nuvargusi Lc. Sìlpna karvė Lkv. Anas sil̃pnas, anas mažas, ale nenuima kepurės, ir tiek (taip aiškindamas padeda įminti baravyko mįslę) Dv. Šios gadynės silpnesnì žmonys Lpl. Sìlpnas, blogai – galia visaip būti (gali mirti) DūnŽ. Kai žmogus silpnesnis, visi kraštai kabinasi Ps. Aš nieko nebgaliu, silpnos rankos y[ra] Slnt. Silpnas kojomis OsG145. Kažko su kojums esu silpnà Žg. Tavo pati nebuvo tokia silpna nė mirdama, kaip manoji kad išgijo J.Jabl. Kas mus daro silpnaĩs, ligotais DP40. Silpnesnį pult – garbė menka B.Sruog. Jis nepastovi – toks silpnùtis Gdž. Silpnùtis – kas nedaug pakelia KII344. Visai silpnas, silpnutė̃lis BŽ518. Ritasi iš kiaušinėlių silpnučiukai paukščiukai J.Balt. Silpnamujam sūdui (apie moterį) Q617(1Ptr3,7). Vyrai tegyvena pagal sumnenės, kaip silpnam sutvėrimui motriškam čėstį priduodami, kaip ir santėvonėms amžino žyvato Mž33. Dvasia (tiesa) yra greita, bet kūnas silpnas Ch1Mr14,38. Žmogus silpnas kaip smilga VP51. Jau silpna kaip žiogas Snt. Ji silpna kap kiaušinis Dkš. ^ Silpnas linksta ten, kur vėjas pučia LTR. Silpni laukia progos pasitaikant, o stiprūs patys sau ją suranda PPr102. Esame silpni ulioti, bet galim visą svietą apžioti KrvP(Vlk).

sil̃pna n., sìlpnu: Akis aptraukia, sil̃pna in širdies daros Dgč. Į vakarą jau i sil̃pna, rodos, kad į lovą įgriūt, nebė[ra] sveikatos LKT254(Srv). Sìlpnu, ledva parejau DūnŽ. Prakaitas pela, sil̃pna, o ką padarysi Skdv. silpnaĩ adv. Š, sìlpnai Ms, Slnt; SD341, Sut, N: Girdėjau, ka Jonas silpnaĩ (sunkiai) serga Krž. Anos sūnus silpnai susirgo I.

silpnỹn adv. Š, Mžš: Tuo tarpu diengalis vyskupas silpnyn ejo M.Valanč. Neturiu ukvatos, nė paslankos, sveikata silpnỹ Erž. Tamošius kasdien ėjo vis silpnyn LzP. ^ Žmogus senyn, sveikata silpnỹn Sb. ║ kurio suprastėjusi, nepakankama veikla: Daktarius sako – sil̃pną širdį daro gyvatės kandimas Dgč. Musi širdis dideliai sìlpna tėr LKT81(Bdr). Jei Ursula verkia, Tautrimienė tuojau paaiškina, kad tai Ursulos silpni nervai I.Simon. Sìlpnos akys KII173. Ant akių buvau sil̃pnas Šn. Sąnariai kūno, kurie mums rodosi silpniausi esą, yra reikalingiausi CII151. Motina jų buvo labai silpnos sveikatos BsPII163. Sako, sveikata jam yra sìlpna, ans menkesnį pagimimą tetura Vvr. Anas sil̃pno proto (beraštis) Dgč. Ana silpnà, musėt, an proto Krž. Ne visiem sekas [mokytis], kito galva silpnèsnė Klt. Jo atmintis silpnà K. ║ gležnas: Augmuo didei yra silpnas S.Dauk.

2. nepakankamai pastovus, netvirtas, nevalingas: Silpno charakterio žmogui trūksta šaltakraujiškumo, proto, takto ir dėmesio rš. Rimas – dar ne kovotojas, jis neryžtingas ir silpnas rš. Silpnõs dūšios, silpnadūšis KII173. Nevesk ing pagundymą silpno prigimimo PK114. Jei kas est silpnas, eš nebūsu silpnas? VlnE35. Kam tos širdys yr silpnèsnės, tai vis tikėdavo tais velniais Žg. ^ Skundas – silpnų žmonių ginklas LTR. ║ nesusilaikantis, neatsispiriantis: Kodėl taip sìlpnas pri rūkymo? Rdn. 3. nepakankamai galingas: Silpna tauta negali gintis V.Piet. Bus dalį stipra bei dalį silpna karalysta BBDan2,42. 4. kurio veikimas nesmarkus, nepakankamas: Silpnųjų srovių technika SkŽ316. Sil̃pnas motoras DŽ. Jau jėga ta silpnèsnė, ir atlyginimas buvo mažesnis Gršl. Iš jo sil̃pnas darbininkas DŽ. Silpnì padėjėjai vaikai Žg. Silpnà drausmė DŽ. Silpnà priežiūra DŽ. Sil̃pnas vadovavimas DŽ. Mūsų silpnà draugė (šeimyna) Pun.

silpnaĩ adv.: O aš daba jau silpnaĩ besidarbuoju Lpl. ^ Silpnai dirbsi, silpnai ir bezdėsi LTR(Aln). silpnỹn adv.: Kova eina silpnyn sp.

5. Jon nederlus, prastas: An silpnų̃ žemių nieko neliko, visa ką išdegino Mlt. Apie Kalvariją, Simną žemė truputį pigesnė, tiesa, ji ten ir silpnesnė V.Piet. Mūsų kaimo ganyklos sil̃pnos, karvė pieno neduos daug Upn. Silpnì miškai Švnč. Sil̃pnos bulbos šiemet, pabrangs rugiai Ut. Tie javai teužaugo sìlpni kokie Krtn. Runkeliai prie sodelio visai silpnì Vlkv. 6. menkai jaučiamas, pastebimas: Į mano silpną balsą jis neatsiliepė V.Krėv. Sveikų gyvulių šviežia mėsa turi silpną kvapą rš.

silpnaĩ adv.: Silpnaĩ šiemet pasnigo Ktk. Silpnai sūdytas ŽŪŽ132. Ji silpnai šypsojosi, raudo J.Avyž. Silpnai pajurę dirvožemiai GTŽ. Visiškai silpnaĩ kvepia tie obaliai Br. Tik, sakau, apaštalai Kristų, prisikėlusį iš numirusių, ale silpnai BPII38.

7. [i]neatitinkantis reikalavimų: Kad ne jo darbštumas, mano darbelis būtų dar silpnesnis J.Jabl. Kėdainiuose liko tik magistrato išlaikoma silpna mokyklėlė rš. Tuokart mokinimas, žinai, buvo sìlpnas Vž. Jūs esat sìlpno mokslo, septynių klasių Sd.

silpnaĩ adv.: Geriau sekasi kalbos, silpniau – matematika KlK23,3-4.

8. kurio menkos žinios, atsiliekantis: Individualizuojant arba diferencijuojant mokymą, siekiama pagerinti silpnųjų mokinių pažangumą rš. 9. Žr neturtingas, vargingas: Bet jeigu jau buvo sìlpnas [ūkininkas], tad jau be žirantų nedevė [paskolos] Lž. Buvom sil̃pnūs, neturėjom duonos Dgč. Po karų tų užejo toks biednas, sìlpnas laikas Plt. | Daktarai silpnì buvo su vaistais (neturėjo gerų vaistų) Trgn.

silpnaĩ adv.: Gyvens jau taip silpnaĩ Nv. Katrie gyvena silpniaũ, tie dukterims mažiau kraičio devė Lk.

10. N greit lūžtantis, trūkstantis: Nereikėjo važiuoti tuo lauko keliu. Tiltukas buvo silpnas, nepritaikytas mašinoms J.Avyž. Silpnà virvutė greit trūksta Dkš.

silpnaĩ adv. N: ^ Tangiai (stangiai) stovi, silpnaĩ kabo, pats apžėlęs, galas plikas (lazdynas ir riešutas) Dbg.

11. SD188 neįtemptas: Audeklas silpnas J. Audeklas suvisu sil̃pnas OG107. 12. KI239 kuris nedidelės koncentracijos, nestiprus: Silpnas, nestiprus vynas ŽŪŽ28. Girdė, ale kas nugirdys su tokiu sìlpnu alumi DūnŽ. Sil̃pnas tabakas DŽ¹. 13. Lš, Alk, Ilg skystas: Miltų mažai turėjau, par sil̃pną duonutę padariau Skr. Tokia silpnà buvo duona – vos pakepėm Grš. Sėda, drimba [nuo ližės] – silpnà bus duona Lp. Silpnà tešla Vl. Silpnà košė Lp.

silpnaĩ adv.: Silpnaĩ inmaišyta košė Lp.

14. prastas, nesotus: Sìlpnas buvo pusrytys DūnŽ.

silpnaĩ adv.: Baisiai silpnaĩ šėriau karvytę Mlt.

15. gram. žemesnis (apie žodžio šaknies balsių ir dvibalsių kaitos laipsnį): Kalbininkai mums sako, kad ir esąs dvibalsio er silpnasis laipsnis K.Būg.

◊ silpnóji lytìs NdŽ moterys: Silpnajai lyčiai šiuo tarpu buvo visų daugiausia spėkų Vaižg.